bičiuolis

bičiuõlis, -ė smob. (2) žr. bičiulis: 1. Dbk, Ob, Ut Jeigu bites turi kartu pasidalinę, tai bičiuõliai Antš. Mes trijuõs pagavom jo bites, tai dabar esam visi keturi bičiuõliai Ds. ║ bitininkas: Bičiuõlis tas žmogus, katras apie bites vaikšto Švnč. Patys bičiuõliai, ė medų perka Prng. Jo tota (tėtė) buvo bičiuõlis Brsl. ║ kas yra iš kito gavęs, pirkęs ar sumainęs gyvulį: Aš tau daviau avelę, būsme bičiuõliai – kitam rudeny gėriukus dalysimės per pusę, bičiuoliškai Ds. Sumainėm gyvuliais arba tu nuo manę nupirkai – esam bičiuõliai Ds. 2. Tegul, ir vedus vienam iš mūsų Algutę, mes liekame bičiuoliais V.Piet. ^ Pečius suglaudę, kaip bičiuoliai Kp.